Laimingos mamos formulė
Nėra amžiaus skaičiais, ar laiko, pagal padarytus darbus, baigtus mokslus ir t.t. kada turi turėti vaikų. Laikas, kada turi susilaukti vaikų pats tave pasirenka. Planuotai, ar netikėtai. Vienas, ar du, o gal ir trys ir keturi vienu metu. Kaip ir nutiko mums, trynukai. Norėjome su vyru Mindaugu labai stipriai, ir norėjome trijų. Pasvajodavom apie dvynukus, o trynukų tema net nebuvome kalbėję.
Kad ir kaip būna kartais sunku, trūksta kantrybės, visi trys zyzia, rėkia, nepasidalina, nemoka dar pasakyti, todėl tiesiog verkia reikalaudami, o mes lakstom ir bandom suprasti, ko gi jie prašo?! Man, būnant su jais praktiškai 24/7 , gal šiek tiek lengviau. Vyrui tai didesnis iššūkis ir tenka ilgiau paspeliot arba pasiduoti. Tačiau, vis tiek, kad ir kaip bebūtų, kad ir kokių rūpesčių atneša mums vaikai, jie tiek daug "DUODA". Laimės, meilės, pamokų, kantrybės ūgdymo. Ir niekada taip nevertinom tylos, ramybės.
Vyras labiausiai vertina pasivaikščiojimą dviese, tai jam kažkas tokio dabar.. Ir net 1 val tiesiog einant susikabinus rankomis,atrodo lyg stebuklas. O ar neturint vaikų kada nors taip džiaugėmės paprastais dalykais? Tikrai ne!
Dažnai manes klausia, kaip tu išlieki ir esi tokia pozityvi?! 24/7 tokia neesu, ir tikrai, kartais iš veidelio namuose galiu tokia nepasirodyti.. Bet labai stengiuosi "sugrįžti į save", o man tai padeda padaryti išejimas iš namų. Nesusitinku su draugėm, nes mažų mažiausiai noriu dar su kažkuo kalbėti. Viena važiuoju kavos, viena pavalgau kavinėje, prekybos centras ar grožio procedūra. Taip, kad tokią galimybę turiu, esu labai dėkinga vyrui ir sau, kad galime tą leisti. Kodėl ir sau? Nes natūraliai gavosi, kad auginant tris vaikus ir šiek tiek dirbu ir užsidirbu, kas man suteikia šiek tiek daugiau laisvės, laimės ir galiu prisidėti prie šeimos biudžeto. Ir dar! 2-3 dienų kelionės su vyru tik dviese. Jos man iš vis kaip oras ! Ir taip smagu kažko laukti, planuoti, važiuoti, miegoti visą naktį. Miegoti. Va tai man labiausiai patinka :) Nes jei man per mažai miego, pozityvumo su žiburiu - niekur neberasi. Tai matyt ir yra atsakymas...
Na ir pabaigai, skiriu mintis toms, kurios pervargsta, nebegali, nebenori, užsiknisa būti "motinystės atostogose".. Noriu pasakyti, kad vaikai, atnešdami daug sąmyšio ir užduočių mums, išmoko beprotiškai daug. Išmoko labiau vertinti, mylėti. Suprasti ir užjausti. Kovoti ir nepasiduoti. Būti tvirtesniais, nei kada buvome gyvenime. Kad ir kaip būna sunku, apsikabinti, įkvėpti jų odos kvapo, paglostyti plaukus, pabučiuoti ir suprasti, kad tai yra tai, apie ką svajojau visą gyvenimą. Tai mane veda į priekį, tai yra tai, dėl ko stengiuosi, nenuleidžiu rankų ir stengiuosi būti pozityvi. Nes tokį pavyzdį noriu rodyti savo vaikams. Ir net po sunkių dienų jiems užmigus atsigulu lovoje ir žiūriu dienos nuotraukas, nes jau jų pasiilgau..:) Man tai nesuvaidinta mamystė, nes kad ir kaip būna jaučiuosi išsekusi psichologiškai, esu pilna meilės ir laimės, kad turiu juos !