PATRICIJA
Patricija gimė antroji, didžiausia! Ji svėrė (net!) 1700 gr. Skamba juokingai, bet kaip išnešiojus 31 sav ir 5 d trynukus, esant 160 cm ūgio ir turėjus tokį nėštumą - tai buvo tikrai daug! Ji gimė silpniausia. Bet įėjus į reanimaciją mums buvo iš kart aišku - Ji Patricija. Ir po poros dienų įsitikinom, kad ne veltui taip ją pavadinome!
Nors iš pradžių išgirdau jos verksmą, ir pirmąsias dienas jos būklė buvo panaši kaip sesės ir brolio, tačiau 3 d atėjus į reanimaciją pamatėme ventiliuojamus plaučius, ji nebekvėpavo pati, ji būdama reanimacijoje pasigavo ne vieną virusą, sakė, kad ir plaučių uždegimas, ir apnėja, ir kraujo užkrėtimai. Realai aš jau dabar visko nepamenu, kiek visko buvo. Bet ji, būdama tokia mažutė 8 dienas gulėjo reanimacijoje, buvo nuolat leidžiami vis kažkokie vaistai, antibiotikai... Ji buvo visa tiesiog ištinusi nuo išvien leidžiamų lašalinių ir antibiotikų.. Aš kai dabar viską prisimenu, negaliu patikėti, kad nei karto neverkiau! Atrodys, kaip baisu, kaip. O galima būti tokiai šaltai žinot ką? Jai manęs ir mano vyro reikėjo stiprių, beišypsančių, tikinčių, kad jai viskas bus gerai, ji išsikapstys ir bus sveika!
Kai mus perkelė į vaikų ligoninę su Herkum ir Emilija, ją perkelė į kitą (vaikų ligoninėje esančią reanimaciją) kur galėjome ją lankyti berods, jei gerai pamenu 3-4 kartus per parą. Mes neverkėm, mes laikėm ant jos rankas( nes negalima jų glostyti. Taip savo vaiko negalėjau paglostyti visas 8 pirmąsias jo gyvenimo dienas..), o kodėl papasakosiu neišnešiotukų skiltyje. Bet visada tėvelis pasakojo, kaip ji sustiprės, kaip būsime kartu, kaip mes visur važiuosime, gyvensime, pažinsime pasaulį. Verkti buvo negalima, uždrausta ir tiesiog neleidžiama. Nei reanimacijoje, nei išėjus iš jos. Buvome begalo stiprūs ! Bet po 7 dienų kai pasakė, kad kitą dieną jei viskas nepasikeis, ją mums duos - buvo man kaip dar vienas pagimdymas.
Su daug nerimo ir baimių, bet pagaliau buvome visi penki. Visa šeima. Juokiausi, kad su 2 tikrai nebuvo ką veikti, nes vyras vieną vaiką, aš kitą ir viskas. O kai atsirado trečias viskas pasikeitė, pasidarė daugiau reikalų ir tas jausmas, kai negali persiplėšt, nes nori visiems duoti dėmesio.
Patricijos bėdos nesibaigė ją išleidus iš reanimacijos... kol gulėjome ( o gulėjome 4 savaites) 2 kartus ji buvo nusotjusi kvėpuoti, bet mano vyras ją atgaivino. Tuomet ligoninės darbuotojams nuimant kvėpavimo aparatėlius įsigyjome SNUZA HERO, kuris mums išties suteikė ramias dienas, o vėliau naktis iki 6 mėnesio. Vėliau jų tiesiog nebenaudojome.
Patricijai pradėjo anksčiausiai augti dantys, vos 3,5 mėnesių išlindo 2 pirmieji dantys. Negalėjome patikėti ! Neišnešiotukams dažnai dygsta vėliau, o jai taip anksti ! Šliaužioti ir ropototi pradėjo 7 mėnesių, vaikščioti 1 metų 2 mėnesių. Bet iki dabar ji tokia nesvarumo būsenos, kaip kosmosu vaikšto ir dažnai griūna lygioj vietoj :D Bet tokia ta mūsų Patricija, minkštutė, putlutė, miela be galo ir labai mėgstanti būti arba viena, arba pas kažką ant kelių. Niekada neimė čiulptuko, bet iki dabar ( 1 metai 9 mėnesiai) dievina buteliuką. Kas nėra gerai. Turi dantukų problemų nuo pat dygimo, bet manom, kad tai yra nuo gautų antibiotikų reanimacijoje.. Teks tvarkyti dantukus, buvome konsultacijoje.
Patricija yra tas vienintelis iš trijų, kuris gali sėdėti skaityti knygutes valandų valandas, kol kiti šoka. Ji mėgsta žaisti viena ir susikoncentruoja į žaidimą su savimi. Šneka daugiausiai iš visų, labai mėgsta daineles ir eilėraštukus. Ir be galo mėgsta dalintis maistu ir gėrimais su sese ir broliu, bet jeigu jai kažko reikia, labai fainai pasidalina smūgiais į veidą ar galvą :D
Patricija vienintelė šiek tiek mušasi, ir kol kas nesugalvoju, kaip tai suvaldyti. Nes... na ji tokia miela, jautri ir labai nuliūsta, kai ją auklėju ar subaru! Na susiimsiu aš, susiims ir ji. Nes ji nuostabi. Ji mano Patricija.