EMILIJA

Emilija gimė pirmoji, ji buvo užspausta apačioje, brolio ir sesės. Jos pirmosios skardų verkimą išgirdau, ir lygi šiol atsimenu, kiek jis man laimės atnešė. Nes jei vaikas verkia, vadinasi kvėpuoja, vadinasi gyvas. Sunku suprasti tą jausmą, kai nesusidūrei su neišnešiotuku ar neturėjai tokios patirties, kad ruošiesi bet kam! 

Aplankius ją reanimacijoje buvo aišku, kad ji yra Emilija. Ji ta Emilyte, kuriai tobulai tinka vardas. Mažiausia, gimusi vos 1460 gr, telpanti į tėvelio 2 rankas, permatomais pirštukais, ir toookio smulkumo. Bet tas jos gležnumas ir ištirpdo. Ir iki dabar ji yra, pati mažiausia. Bet labai teisingas pasakymas, kad ne ūgis, o smūgis. Po 2 dienų praleistų reanimacijoje, atėjus aplankyti jų (ką darydavome kas 3 val.) mums pasako, kad ją perkelė į potologinę palatą, ir ji pradėjo kvėpuoti be pagalbinių aparatų. Pati mažiausia, vyriausia ir stipriausia. Mūsų kruopytė. 

Buvo gelta, bet gan greitai praėjo. Mišinuko, kaip ir sese su broliu - netoleravo, tad buvo maitinama tik mano priešpieniu, o už 3 dienų ir pieno lašais. (Apie pieną papasakosiu daugiau kitoje skiltyje.) Na ir po 5 dienų aš, mano vyras kėlėmės į kitą gatvės pusę, kur pervežė ją su sese ir broliu, tik iš pat pradžių galėjome pasidžiaugti tik ja ir Herkum, tik vėliau Patricija. (Bet apie tai Patricijos skiltyje.)

NA ir ką - Emilytė buvo legenda. Kaip daktarė sakydavo - įeini į koridorius ir girdi kaip gaarsiai cypia peliukas. Toooks balsas, tokio garsumo, kad wow! Svoris augo puikiai, išmoko valgyti greičiausiai ir čiulptuką paimė puikiai ir ligi šiol (1 metai 9 mėnesiai) jį naudoja. Bet dabar tik užsimigdymui. Vienintelė iš trynukų turėjo diegliukus. Kankinomės su jais 3 mėnesius, o kai užeidavo (18-20 val dažniausiai) duodavome Colic Calm lašiukus ir jau blogiausiu atvėju vibrucol žvakutę. Taip pat masažuodavom, glausdavom, nešiodavom. Ir kaaaip laukiau, kad tai baigtųsi greičiau, nes begalo buvo gaila vaiko... 

Emilyte nors mažiausia, bet visada valgė tiek kiek ir kiti arba net daugiau. Pradėjus primaitnimą, taipogi apetitu nesiskundė ir iki dabar yra labai valgi mergytė. Iš visų trijų vaikučių turėjo vienitelę sveikatos problemą, kurią reikėjo spręsti operacijos būdu. Tai yra AAL(Atviras arterinis latakas). Apie jį daugiau taipogi kitoje skiltyje, nes tai yra dažna neišnešiotukų problema. Kai jai buvo 10 mėn turėjome operaciją, kas sutapo dar su jos 4 dantų dygimu, tai buvo bene sunkiausias etapas... Bet viskas dabar puikiai! 

Emilytes raida buvo lėčiausia, vėliausiai pradėjo ropoti (šliaužioti taip ir nepradėjo), maždaug 11 mėn, o vaikščioti už rankytės jau 1 metų galėjo, bet pasileido tik 1 metų 4 mėnesių!

Ir tie patys dantukai jai dygsta paskutiniąjai. Bet kas įdomiausia, kad nepasaint to, iš visų trijų ji yra pati sumaniausia, kruopščiausia, gal net galėčiau pasakyti protingiausia! Ir pradėjus gilintis dėl tam tikrų jos elgesio savybiu atradau knygą "Itin jautrus vaikas", kuri reliai, atrodo, kad parašyta apie ją. Ji yra jautrus vaikas, Ji išskirtinė. Tad apie tą knygą ir tokį vaiką ( nes tokių vaikų pasaulyje yra net 15-20proc.) aš papasakosiu irgi daugiau!

Kas seka mane Instagrame, dažnai juokiuos, visi labiausiai įsimylėja Emiliją. Na išties, ji ypatinga, ji kitokia, ji savita ir tiesiog sunku žodžiais nusakyti. Mano pelytė.